Pigiausi uostai – rytinėje Baltijos pakrantėje

2012-02-27, 11:37

Pigiausi uostai – rytinėje Baltijos pakrantėje

http://www.jura24.lt/lt/naujienos/uostas/pigiausi-uostai-rytineje-baltijos-pakranteje-410757

Vidmantas Matutis

v.matutis@kl.lt

Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Rusijos uostuose atsirado neįprastos tendencijos – nors krovinių juose daugėja, dokininkų atlyginimai mažėja.

Skiriasi tris kartus

Prieš porą metų Tarptautinės transporto darbuotojų federacijos (ITF) uostų veiklos koordinatoriumi Baltijos šalyse pradėjo dirbti Taline gyvenantis Aleksandras Meijeris.

Jis teigė gerai išanalizavęs situaciją dėl dokininkų atlyginimų Rusijos uostuose ir Baltijos šalyse. Mažiausi atlyginimai yra Estijos uostuose iki 950 eurų per mėnesį, Rusijos, Lietuvos, Latvijos uostuose – apie tūkstantį eurų per mėnesį.

Tai yra standartiniai atlyginimai, kai įvykdomos tam tikros numatytos normos. Algos priklauso ir nuo kompanijų, kraunamo krovinio, kolektyvinių sutarčių. Mažiausi atlyginimai yra anglių krovos terminaluose. Klaipėdoje anglys nekraunamos, jų smarkiai mažėja Estijos uostuose. Pagrindiniai anglių krovos uostai – Ryga ir Ventspilis.

Palyginti nedideli rytinės Baltijos šalių dokininkų atlyginimai tapo galvos skausmu Skandinavijos uostams. Jų profsąjungos baiminasi uosto darbininkų emigracijos. Per ITF daromi žingsniai, kad mažiausius atlyginimus dokininkams mokančiose rytinės Baltijos šalyse jie būtų didinami. Atlyginimų didinimas dokininkams šiose šalyse sulaukia neigiamos valdžios reakcijos.

A.Meijeris teigė, kad Baltijos šalių vyriausybės spaudžia uosto darbdavius nedidinti atlyginimų. Bendras atlyginimų dydis tose šalyse yra labai mažas. Valdžia bijo, kad žymiai pakėlus atlyginimus dokininkams, didesnių griežtai pareikalaus ir kiti.

Šiandien Suomijoje minimalus atlyginimas yra tūkstantis eurų, kai Estijoje jis – 290 eurų. Lietuvoje ir Latvijoje minimalūs atlyginimai dar mažesni.

Suomijoje, kuri garsėja problemų sprendimu streikais uostuose, yra numatyti du nuolatiniai dokininkų atlyginimų standartai – žemesnis (2700–3000 eurų) ir aukštesnis (3000–3500 eurų). Tokius atlyginimus dokininkai gauna už standartinį penkių dienų ir aštuonių valandų darbo laiką. Už darbą vakarais, naktimis ar per išeigines dienas mokami priedai.

Valstybės skatina vienybę

Manoma, kad krovos tarifai Skandinavijos ir rytinės Baltijos šalių uostuose yra panašūs, todėl ir atlyginimai turėtų būti panašūs.

Kodėl jie skiriasi tris kartus? A.Meijerio nuomone, taip yra todėl, kad Skandinavijos šalyse labai stiprios uostų profesinės sąjungos. Į uostus atėjęs dirbti naujas žmogus per 3–4 dienas priimamas į profsąjungas.

Tose šalyse įstatymai skatina profsąjungų judėjimą. Pats darbdavys verčia darbuotoją tapti profsąjungos nariu – kitaip už jį profsąjungai turi mokėti mokestį. Darbuotojas, tapęs profsąjungos nariu, šį mokestį moka pats.

Nenuostabu, kad Suomijoje, anot A.Meijerio, 95 proc. uostų darbuotojų, įskaitant ir administraciją, yra profsąjungų nariai. Profsąjungos ten laikomos demokratinės valstybės valdymo forma.

Estijoje profsąjungų nariai yra 7 proc. uostų darbuotojų, Lietuvoje – apie 10 proc., Latvijoje – apie 20 proc.

Uostininkai bijo stoti į profesines sąjungas. Krovos kompanijų vadovai ”spaudžia” darbuotojus, kad nestotų į profsąjungas. Kai kuriuose postsovietinių šalių uostuose kuriamos vadinamosios geltonosios arba kišeninės profsąjungos. Taip atsitiko Rusijos Ust Lugos uoste. Šiame uoste netgi buvo atleistas iš darbo vienas profsąjungos vadovų, kuris dalyvavo konferencijoje Klaipėdoje. Jam neoficialiai buvo pasakyta, kad administracija netoleruoja jo lankymosi priešininkų uostuose.

Rytinės Baltijos šalyse organizuotesni yra dokininkai. Profsąjungose jie sudaro nuo 40 iki 60 proc. visų dokininkų dalį.

Panaši tendencija ir Klaipėdos uoste. Iš uoste esančių maždaug 600 dokininkų profsąjungų nariai yra apie 300. Šiuo metu Klaipėdoje veikia dvi uosto darbininkų profsąjungos – Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos (KLASCO) dokininkus jungianti ”Dokininkų profesinė sąjunga” ir kitų uosto kompanijų darbuotojus vienijanti profesinė sąjunga ”Uostininkas”.

Vienoje uosto profesinėje sąjungoje yra apie 200, kitoje – 106 nariai. Per pastaruosius metus iš profesinės sąjungos dėl krovos kompanijų administracijų spaudimo išėjo kelios dešimtys narių.

Nepalankios naujos tendencijos

A.Meijeris įspėjo, kad Estijos uostuose atsiranda krovos kompanijoms nepalankios tendencijos. Kuriasi nauji krovėjai, kurie per pusę mažina uostų įkainius. Konkretus atvejis užfiksuotas Estijos Mugos uoste. Dokininkai į tokias kompanijas priimami kaip laikini darbuotojai, kuriems mokami gerokai mažesni atlyginimai.

Klaipėdiečiai dokininkai minėjo, kad nepriimtinų tendencijų jau yra ir Klaipėdos uoste – netgi patyrusiems dokininkams pasakoma: jei netenkina atlyginimas, gali išeiti, atsiras kas pakeis.

Kita tendencija, kad į uostus atkeliavus naujiems kroviniams, didėjant krovos darbų apimtims, dokininkai atlyginimų didėjimo nejaučia. Uostų kompanijose sukurtos dokininkams sunkiai suvokiamos jų darbą vertinančios normos.

Kai kuriose ir Klaipėdos uosto kompanijose atmosfera dokininkų brigadose ypač prasta. Sistema sukurta taip, kad brigadininkų atlyginimai priklauso nuo dokininkų atlikto darbo. Brigadininkai ”spaudžia” dokininkus aiškindami, kad jie yra administracijos atstovai.

Kompanijose dar yra ir vadinamieji krovos pamainos viršininkai, kurie vertinami kaip nieko neveikiantys prižiūrėtojai. Kodėl tiek daug viršininkų? Kodėl nepasitikima dokininkais?

”Europos uostuose dokininkai yra gerbiami žmonės. Estijoje, jei dirbi uoste, esi laikomas nevykėliu. Turime siekti, kad dokininko profesija ir mūsų šalyse taptų prestižine”, – svarstė A.Meijeris.

Tiek Estijoje, tiek Lietuvoje dokininkai yra prilyginami nekvalifikuotam darbininkui. Realiai dokininkai yra aukštesnės kvalifikacijos darbuotojai, nes dažnai dirba ypač sudėtinga krovos technika. Dokininkų profesinis statusas nei Lietuvoje, nei Estijoje nėra apibrėžtas.

Daugelyje šalių dokininkai penkeriais metais anksčiau išleidžiami į pensiją. Manoma, kad jų darbas yra pavojingas. Nuostata anksčiau išleisti dokininkus į pensiją vyrauja Rusijoje. Europos Sąjungos šalyse pagal jos konvencijas lyg ir negali būti pavojingų darbų. Todėl dokininkams sunku įrodyti profesinius susirgimus.

Realiai dokininkų darbas yra pavojingas – jis vyksta ir kepinant karščiui, ir spiginant šalčiui, ir lyjant, ir sningant, ir kylant dulkių debesims. Tačiau iš darbdavių dokininkai dažnai išgirsta: dirbate gryname ore, šalia jūros, kurios oras prisotintas jodo – kiti žmonės specialiai važiuoja į kurortus, kad patirtų tokias sąlygas, kokiomis dirba dokininkai.

Komentarai

Antanas Barusevičius, profesinės sąjungos ”Uostininkas” vadovas

Didelė problema yra tai, kad pas mus dokininkai turi dirbti pačius įvairiausius darbus. Jei šiandien tampai maišus, o rytoj sėdiesi į kraną, yra didelė tikimybė, kad prarandi kvalifikaciją. Vakarų Europos uostuose dokininkai yra siauresnės specializacijos.

Pas mus didžiausia dalis dokininkų yra iš ”Klaipėdos Smeltės”. KLASCO dokininkų atlyginimai yra didesni, bet jie nesigiria, kiek valandų dirba. Šioje kompanijoje dokininkų atlyginimai priklauso nuo krauto krovinio tonų. ”Klaipėdos Smeltės” kranininkų atlyginimas vienu metu buvo 30 litų už valandą. Dabar jis kiek sumažėjo. Antros klasės dokininkai gauna 16 litų už valandą, trečios – 14 litų. Plius numatyti priedai už papildomą darbą, premijos. Nedideliame ”Malkų įlankos terminale” pagrindinių uosto darbininkų atlyginimas yra 20,5 lito už valandą, pagalbinių – 16 litų.

Kada pas mus bus atlyginimai kaip Suomijos dokininkų, sunku pasakyti. Tai priklauso ir nuo uosto darbuotojų, kurių nemaža dalis nestoja į profsąjungas ir nekovoja už savo teises. Ir valdžia nėra suinteresuota, kad būtų stiprus nevalstybinis sektorius. Profsąjungos valdžiai yra galvos skausmas. Tai įrodo ir Graikijos pavyzdys.

Vladimiras Bendoraitis, “Dokininkų profesinė sąjungos” pirmininkas

Mūsų profsąjunga vienija tik KLASCO darbuotojus. Naujai stojančių narių nėra daug. Jauni žmonės nenori dirbti dokininkais. Kur nors užsienyje fasavimo įmonėje jie lengviau uždirba tuos 3,5 tūkst. litų, kuriuos “ant popieriaus” gauna dokininkas. Geriausiai apmokami KLASCO dokininkai yra Jūrų perkėloje. Krovos terminale arba trąšų terminale šiandien stokojama darbo. Kai jo nėra, atlyginimai mažėja. Tačiau kai krova auga, dokininkai jos augimo pagal atlyginimus taip pat nejaučia.

Didžiausia uosto profsąjungų problema – valstybė nesugeba, o tikriausiai ir nenori ratifikuoti tarptautinių dokininkų darbo bei sveikatos sąlygų uoste konvencijų. Lietuvoje nesutvarkyta dokininkų ir uosto darbuotojų darbo sąlygų įstatyminė bazė. Gerai, kad atsirado ITF koordinatorius Baltijos šalyse. Paskelbta kampanija prieš pigius uostus. Tikimasi, kad reikalai regione, kur yra didžiulė inercija, pajudės.

Palyginti su kitomis Europos šalimis, mūsų regionas atrodo skaudžiai. Dokininkų atlyginimai tris kartus skiriasi nuo skandinavų. Netgi Kroatijoje – šalyje, kurioje vyko karas ir kuri nėra ES narė, dokininkų atlyginimai yra gerokai didesni nei rytinės Baltijos regione. Ten jie siekia per 2,5 tūkst. eurų.

Mūsų uosto darbuotojų padėtis blogesnė net ir už tą, kuri yra Rusijoje. Ten liko daug senųjų įstatymų, užtikrinančių darbininkams palankesnes sąlygas. Pas mus sistema sujaukta, daug valių atiduota darbdaviams.

Dokininkų atlyginimai uostuose per mėnesį eurais

Šalis    Atlyginimas

Estija    880 – 950EUR

Rusija    900 – 1000EUR

Lietuva   900 – 1000EUR

Latvija    900 – 1000EUR

Suomija   2700 – 3500EUR

Švedija    apie 3000EUR

Olandija   apie 4000EUR

Vokietija   apie 3500EUR

Danija    apie 3500EUR

Pateikta pagal ITF uostų veiklos koordinatoriaus Baltijos šalyse Aleksandro Mejerio duomenis